klebatė

klebãtė sf. (2) 1. žr. klapatė 1: Nesuk girnų taip smarkiai, dar klebãtę iškrutinsi iš sienos Žl. 2. bet koks išgveręs, išsiklebatavęs daiktas: Spyna tokia klebãtė Ds. Būta gi mašinos – klebãtė! Trgn. 3. plakant dalgį, padarytas išlenkimas, dalgio plampa: Plakdamas saugok, nesušerk plaktuku viršuj ašmenų, ba pasidarys klebãtė Užp. Kad iškalė dalgę – vienos klebãtės Lel. 4. scom. raišas žmogus: Nebėr jau ir iš jų žmonių: vienas su dusuliu, kitas klebãtė, trečias jau taip nebepagali Ds.